Kodėl aš nerašau laiškų? Klausimas nėra iš maloniųjų. Anglija tokia šalis, kad rašyti joje gali nebent Šekspyras arba Dikensas. Gal dar vieną kitą pavardę galima paminėti.
Tiesiog šioje šalyje niekas nevyksta. Iš pažiūros lyg tai kažkas juda kruta, lyg ir matosi kažkoks bruzdesys, bet ištikrųjų tas įspūdis yra apgaulingas. Viskas yra beviltiškai sustingę, sustabarėję, suakmenėję, tikėtis kokių nors įžvelgiamų pokyčių yra tuščias reikalas.
Rodos, tik atvažiavęs imsiesi kokios nors veiklos, kažką apčiuopiamo nuveiksi, kažką pakeisi, kažkuo papuoši šią amžinąją salą, bet kur tau - viskas čia jau yra padaryta iki tavęs, viskas, ką galėtų sumąstyti mąstanti būtybė, viskas seniausiai įgyvendinta ir be sutrikimų funkcionuoja: demokratija, dviaukščiai autobusai, futbolas ir ponas Bynas.
Per keletą dienų puoli į visišką neviltį ir begalinį nusiminimą dėl to, kad nerandi ir tikrai nesurasi, kame pasireikšti tavo nepakartojamai individualybei. Viskas čia jau seniai žinoma, šimtus kartų matyta ir girdėta, apčiupinėta, paskanauta ir suvirškinta. Nespėji išsižioti apie kokį nors kongenialų sumanymą tau jau parodo jo materialią išraišką. Tas visapusiškas pasiruošimas netikėtumams, ta nepakenčiama ramybė ir nesutrikdomas orumas norom nenorom verčia kiekvieną sutiktą anglą apšaukti snobu. Tokie jie po teisybei ir yra, ir pats snobizmas kaip sąvoka nebūtų atsiradęs, jei nebūtų šioje žemėje Anglijos. Snobizmas kaip rūkas, neatskiriamas šios salos atributas, kyšo iš visų pašalių. Anglai patys geriausi, jų karalienė pati pati…, jų Bekhemas pats seksualiausias, o Diana tai angelas, palikęs šią ašarų pakalnę ir prilygti jai niekas niekada nesugebės, jei nebus kilęs iš Anglijos, net motina Teresė ir t. t. Ir laikas visame pasaulyje skaičiuojamas pagal Grinvičių, o tai irgi Anglijoje. O kur dar anglų kalba, pati teisingiausia ir pati tobuliausia.
Taigi, patekau į šalį, kur viskas iš pažiūros turėtų stebinti, bet iš tikrųjų stebėtis neverta, nes taip ir turi viskas būti. Tai yra normalu, taip turi būti visur. O jeigu kur taip nėra, tai čia jau didelis neatitikimas ir kažkoks nedovanotinas aplaidumas. Anglija ir anglai ir yra sutverti tam, kad būtų savotiškas atskaitos taškas, nuo kurio pradėtum kažkur eiti, arba etalonas, ženklas, į kurį visi turi lygiuotis.
Čia nebūna cunamių, revoliucijų, sekso skandalų. Ir po to tu klausi, kodėl aš nerašau laiškų. Ką galima parašyti iš tos siaubingai tobulos šalies?