Antiutopinis dialogas apie jausmus (be antro kalbėtojo)

- Laba diena, panele... oi, ponia pardavėja.
- Dieve, kaip gražiai jūs šiandien... susiraukusi.
- Pirksiu, pirksiu! Matau, jūs tikra verslo dama. Duokit, prašau, du litrus draugystės, šimtą gramų užuojautos (tik pigesnės) ir trilitrį meilės.
- Kaip nėra? Tai čia dvidešimt pirmo amžiaus parduotuvė ar gruziniškas prekybos centras?
- Atsiprašau, tikrai atsiprašau! Ir nemėtykit į mane tos neapykantos – gal kas pirks. Tikrai nenorėjau įžeisti jūsų tautybės...
- Tai kaip dėl tos užuojautos?
- Po šimtą neparduodat? Na, būkit gera, bent du šimtus duokit, litro tikrai neimsiu. Matot, aš draugui noriu komplektą padovanoti. Kadangi turėčiau būti jo draugu, turėčiau ir užjausti – jį užvakar iš darbo atleido. Todėl noriu jam padovanoti draugystės ir užuojautos kokteilį, šimtas ant šimto.
- Penkiasdešimt?! Taigi už kilogramą penkiasdešimt du! Už pakuotės išardymą? Sąžinės turėtumėt!
- Turit? Jėzau! Aštuoniasdešimt šeši už penkiasdešimt gramų? Šitoks deficitas? Kokie laikai atėjo... prie Chruščiovo mėsos lengviau gaudavai...
- Gerai, gerai, nemalsiu, pats matau, kad žmonės eilėj laukia. Klausykit, nelaistykit manęs tuo savo pigiu pasišlykštėjimu, parduotuvėj už kampo daug stipresnio turi.
- Kaltas, kaltas! Žmonės! Melavau aš, melavau, ten pasišlykštėjimas „made in China“, stiprus, bet veikia vos pusvalandį.
- Gerai... šimto gramų užuojautos neparduosit, tai gal ką kitą draugui į kokteilį pasiūlytumėt? Koks tas rausvas? Aha, tas už dvylika. Galima pabandyt lašelį? Pane... ponia pardavėja, ką po darbo veikiate? Gal mes taip kur nors...
- Jėzau! Traukit tą šlykštynę nuo manęs! Klausykit, mano draugas VYRAS, o aš – HETEROSEKSUALUS, kaip, beje, ir jis. Už tokį kokteilį aš gaučiau gerą dozę homofobijos, paskanintą primityvios prievartos.
- Klausykit, ponia, visgi šventės, negi žmonėms nuosavus jausmus dalinsiu? Duokit ką nors padoraus ir nustokim taškytis antipatija. Va! Pusantro šimto to optimizmo už devynis penkiasdešimt! Neužjausiu Antano, bet nors padrąsinsiu.
- Taip taip... draugais pasirūpinta, dabar ką nors šeimai. Kokios pas jus meilės rūšys?
- Gerai, apsimestinė tiks. Tik šeši šešiolika? Pasaka! Duokit keturis litrus, dar pusei giminių užteks, vis tiek nuo tikros neatskirs, provincialai.
- Vaikai... duokit du po keturis šimtus nuovargio, tegul supranta kaip tėvas jaučiasi.
- Dar truputėlį! Tik žmonai šį tą paimsiu, ir dingstu. Hm... neblogu kokteiliu mėtotės. Kokie ingredientai?
- Viešpatie! Tokį tik gruzinas pakeltų... atleiskit! Fui... šitą turbūt nemėgstamiausiems klientams taupote.
- Duokit žmonai litrą geismo, gal bent savaitėlę pasidžiaugsiu... Ne, duokit olandišką, šito su užrašu „Зделано в CCCP“ turbūt ir uošvienė jau nenaudoja.
- Taip, viskas. Štai... dieve, kaip brangu, gal kiek mažiau būtų galima?..
- Ne! To gruziniško daugiau nenoriu, ir jus su šventėm...