Sniegenų Jazz

pavakare
filharmonijoj
grojom džiazą

scena be stogo
buvo, natas nusinešė
tualetinio vandens metras,
vienos ponios uodegą
besekantis

vis tiek džiazas
ūžavo, nes labai geri muzikantai
nuo vaikystės
nebuvom,
tik šįvakar
fleitą prie lūpų pridėjo
ir sako: grok

o aš visur prielipa:
ką pasakė, tas padaryta

džiazui baigiantis
žiūrovais buvo tik du

saksas ir fleita

žiūrėjo į dangų
pečiais susirėmę
klavišais barbeno

tada atėjo
prižiūrėtojas
apdengė stogą -
dangaus kai nėra
ir tyla džiazo neprimena

nurimo
apdulkėjo

***

pasenom
apsnigom
sniegenom virtom

grojam paukštyne
tū-tū-tū