Užgimk, rytmetinės rasos
atilsio pilnais atodūsiais
kaip kad užgimsta gailestis,
kurio nepažinai,
kaip kad auksas užkerėtas
godžiai tviska -
ten tik sniego šukės kruvinos,
kurių nepažinai.
Grakštus, neapsakomai gražus
pamuštas raudoniu vakarys,
užglaisto susidėvėjusią
akimirką.