Kamilė

Apsunkusia galva, lengva pinigine
Ieškau vilties arba velnio naminio,
Norisi rėkti bet skauda krūtinę,
Bado kojas takai, kuriuos pats išmyniau.
Tik staiga priešaky išvystu Kamilę,
Iš džiaugsmo ar gėdos sau pakuždu tyliai
„Pabėk, užsidėjęs batus septynmylius
Ir be proto mylėk tai, ką myli Kamilė. “
(pr.)
O myli Kamilė šokėjus kadrilio,
Kvailius su širdim ir be automobilio,
Ji myli didvyrius ir tuos, kurie bijo,
Ir netgi tą audrą, kuri ją sulijo.
Pasauly Kamilė neieško mesijo,
Jai reikia tik meilės, kurią nusivijo
Per šlapią asfaltą ir rudenio gylį,
Kad nieks nežinotų, ko ji nemyli.

Iš lovos šiandien išlipau kaire koja,
Ant dievo rėkiau – kam dangus pleiskanoja?
Kodėl man po langu visi šunys loja?
Kodėl aš nelaukiu šviesesnio rytojaus?
Kodėl nerandu tos vilties, kur nemiršta?
Kodėl lifto durys prispaudė man pirštą?
Kodėl viską žemėje myli Kamilė?
Kodėl tik manęs ji nemyli?.. debilė.
(pr.)