Šaldytuvas vibruoja. Pakišau po šaldytuvo koja pinigą. Dešimt centų. Vibruoja mažiau.
-Jori, ar maistui nekenkia vibracija?
Joris atsiklaupia. Žiūri po šaldytuvu: dulkės, kalendoriukai, pieštukai, tušinukai, sudžiūvęs tarakonas, žaislinis varliukas- prizas iš suvalgytų kukurūzų maišo.
Joris atsistoja. Prie šaldytuvo šono prikiša ausį. Kaip daktaras įsiklauso:
-Vibruoja, - Joris ir prie mano krūtinės prispaudžia galvą. Įdomi Jorio galva - ne ovalas, ne apskritimas, kampuota.
-Jori, žinai, kad tavo galva kampuota?
Joris atsitiesia:
- Turi dar dešimt centų?
Pasirausiu kišenėse -vienas litas. Ištiesiu.
Joris paima, pasukinėja pinigą tarp pirštų:
- Vibracijai sumažinti lito per daug, - eime.
- Eime.
Aš ir Joris einame į spaudos kioską. Linksma ir gera, galvoju, eiti kartu keisti pinigą. Paskui bus linksma kartu kišti jį, susmulkintą po nestabiliomis šaldytuvo kojomis ir valgyti vibracijos nepaveiktą maistą. Aš, Joris. Joris ir aš. Mes draugai. Taip galvoju.