Kalėdinis

Gerumo grožis

Ant kokių šakų žydi gerumo grožis?
Tai ne užjūrio raudonoji gėlelė,
bet ir pabaisa gali šypsotis.
Kas nežino blogio grimasų,
tas galbūt net nepamatys.
Kas mato tik save ir vien savimi žavisi –
vargiai susižavės.
Kai kam šis kuklus grožis visai ir nerūpi,
nes jo vaisiais nepasotinsi pilvo,
neįmerksi žiedų į vazą.
Nenaudingas, nes neparduodamas už pinigus.
Negalima pasiskolinti ir neatiduoti.
Auga ir didėja,
jeigu yra grąžinamas,
jeigu yra veltui atiduodamas.
Visada ramiai šypsosi.
Dega lūpose ir akyse,
barsto savo sėklas nesirinkdamas dirvos.
Ant jo šakų žydi meilė, užuojauta ir ramybė.
Viską supranta ir viską atleidžia.
Įsimyli – negeisdamas.
Jis tiesiog yra
ir tai suteikia viltį gyventi.
Žmonės jį skleidžia,
bet jo padarinių nevaldo.
Jis kaip medalis už kančias,
kaip vėliava, 
kurios niekada nepaims į nelaisvę priešai,
nes  pats ramiai visus nuginkluoja.