Plaukiu per lietų, net brendu per karštą sniegą.
Kas dar baisiau gyvenimą papasakos?
Pirmadienį mane sekmadienis dar sriegia,
nes man užeina net ir žiemą vasaros.
Užeina Jonas, kurs ne brolis ir ne trečias -
kaip debesėlis šiltas, išsikrapinęs.
O mano obuolius sekmadienis dar krečia –
bet reikia juk ir jį įkišt į kapines!
Pavogsime iš kapinių dar šviežią duobę.
Paskolinsiu net karstą – tegul pratinas.
Sekmadienis varpais į mano kaktą liuobia,
dar Jonas painiojas kaip juodas katinas.
Sunki diena, net nežinau, kiek gali sverti.
Paguldom vakarykštę - be alsavimo.
Į karstą, į savaitės atsarginių kertę.
Mane prigult ten traukia, velnias savinas.
Išlydime liūdnai pro taros supirktuvę.
Ir vis giliau pirmadienin mes kasamės.
Aš nežinau: čia vakar buvęs ar nebuvęs,
nes man dažnai užeina žiemą vasaros.