Mėlynos blizgės ir raudonos uogos

Pakišu rankas po šilta vandens srove, paskui nusausinu jas popieriniu rankšluosčiu. Apsimaunu baltas XS dydžio gumines pirštines, prisotintas talku.
      Jūros mėlynumo auskarai tarsi švytinčios blizgės guli išrikiuoti ant darbo stalo. Mėlis asocijuojasi su dangum, su vandeniu, sielų bendryste, mėlynom troleibuso vairuotojo akimis.
      Keletas nuogų furnitūrų lūkuriuoja, kol bus papuoštos kristalais ir pavirs auskarėliais. Juos moterys segės ausyse tarsi mažytes blizges.
      Ech, pagaučiau tokiais kokią žuvį ir, pirštų galais perbraukusi jos žvynus, paleisčiau. Ar verta? Ar gerai elgiuosi? Taip.

      Nesinori kalbėti. Noriu tūnoti užsičiaupusi ir dėlioti kristalus. Šiandien priklausau tyliesiems. Tik susirašinėju žinutėmis. Su tais, su kuriais noriu.
      Nusimaunu pirštines ir nusivalau pabalusius nuo talko pirštus tiesiog į džinsus. Nejučia. Mechaniškai. Tarsi vandenį nuo rankų. Brėžiai, likę ant džinsų, tarsi koks indėnų karo ženklas. Ar verta? Ar teisingai elgiuosi? Taip.

      Kartais pagalvoju, kad esu lengvabūdė. Dienos pabaigoje nusilipdžiau raudoną burtų kauliuką iš žiedo akutei skirtos masės. Iš kristalų išdėliojau pliusus ir minusus, kurie primityviai ir tiesiai sakytų “taip” arba “ne”. Mėgstu aiškumą.
      Nežinia, kodėl pliusų išėjo daugiau, nei minusų. Todėl dažniausiai į visus klausimus gaunu teigiamą atsakymą. Ar verta? Ar teisingai elgiuosi? Taip.

      Ar pastebėjote, kad gerokai atšalo? Pirmosios žiemos dienos pasipuošė ledo kristalais ir sniegu. Dabar valgau raudonas uogas. Jos panašios į pyktį – susitraukusios, karčios, o  ryjant degina gomūrį. Tikra tiesa, kad pyktį galima suvalgyti. Tarsi paspaudus “Delete” -  viskas prapuola eteryje. Tai švariau už ugnį…
      Ar verta? Ar teisingai  elgiuosi? Taip.
      Jau kelias prarijau. Raudonos ir karčios. Pamaniau, kad cukrus jas pagardintų, bet ne, nuo to pasidarys tik dar šleikščiau.
      Cukrų pakeičiu sniegu. Nors nesaldus, bet baltas ir šaldo. Valgau pašalusias uogas, valgau tol, kol nebejaučiu kartumo. Likusias atiduodu sniegenoms. Valgau sniegą ir ledo gabalėlius. Valgau. Valgau. Šalta. Reikia bėgti, nes galiu sušalti. O gal noriu sušalti? Ar verta? Ar teisingai elgiuosi? Taip.
      Burnoje vis dar tebevartau šaltą ledo gabalėlį užgerdama 100% apelsinų sultimis.
Apsivelku juodą šiltą striukę su gobtuvu, susikišu rankas į kišenes. Giliai įkvepiu.
Bėgu į troleibusą. Ten visada daug šilčiau negu pasaulyje.
      Dangus tamsus, ausyse skimbčioja jūros mėlynumo auskarai, primenantys mažytes blizges, o kišenėje ridinėjasi raudonas burtų kauliukas.
      Ar verta? Ar teisingai elgiuosi? Taip.