Norėčiau aš išmesti bumerangą,
bet vėl atgal į delną grįžta.
Kodėl kiaušiniai, išmesti iš rankų
negrįžta atgalios į vištą?
Net viršsvorį buvau laukuos pametęs
ir neieškojau jo – negaila.
Nepastebėtas grįžo jis po metų
ir vėl ėmiau atrodyt dailiai.
Mečiau rūkyt. Toli, ne metrą – šimtą.
Gražu. Net rūkas išsisklaidė.
Tik sąžinė be dūmo susikrimto:
į lūpas vėl įkišo klaidą.
Miške aš palikau net metų naštą,
matyt, per daug, nes suvaikėjau.
Grįžau namo su sauskelnėm, beraštis,
visai nežinomas veikėjas.
Nedaug yra tokių, kaip aš metikų,
kurie lig pergalės kovotų.
Nepamenu, kada ir kaip nutiko,
bet kartą neparėjo protas.