o kas tada?..

įbridau į gilią upę..
taip.. aš sekiau paskui tave..
pati nebūčiau drįsus čia ateiti..
juk žinai, kad nemoku plaukti..
tu iš savo svajonių supilsi man seklumą, kad nesušlapus kojų pasiekčiau kitą krantą?..

o kas tada?..

juk kitam krante tik neaprėpiama dykuma..
tu sukursi man oazę iš savo širdies, kad neištvėrus karščio turėčiau, kur pasislėpti?..

o kas tada?..

juk pasibaigus dykumai tik aštrių akmenų pilnas laukas..
tu išgrįsi man smėlėtą takelį iš savo tikėjimo, kad eidama nesusibraižyčiau basų kojų..

o kas tada?..

juk perėję akmenų lauką mes pasieksime pasaulio kraštą..
tu apglėbsi mane ir meilės sparnais mes išbučiuosime žvaigždes..