19.41

Kambaryje tyliai kvepia melionais.
Norisi matyti, bet šviesa nesileidžia
įjungiama--- [baimė].
Spintoje gyvenantis fantomas
triukšmauja--- [tylos nėra].
Už languotų užuolaidų pasislėpus
girta rutina skaičiuoja sekundes iki ryto.
Tada užpuls mane, savo nagais
išdraskys ir monotoniškai, kaip ir
kiekvieną ryta, paklaus: „gal kavos?“
Fobijom nuklotas parketas nesileidžia
trypiamas.
Man nėra kur dėtis- aš prisismeigus adatėlėm
prie fosforinių žvaigždžių
[priklijuotų kramtoma guma prie lubų]
Išvirkite arbatos!