Odė Apokalipsės Angelams

Topazo spalvomis lava vėl liejas,
Balti balandžiai krenta žemėn klykdami.
O Jūs vis šypsotės laimingi,
Parduotas sielas rinkdami.

„Memento mori“- šaukia šizofrenikas,
Kuris nužudė žmoną ir penkis vaikus.
„memento mori“... trypsi šlubas teroristas,
Vaškinį Hitlerį – jis su savim pasiims.

Kareivių kūnais gatvės išdabintos,
Vaikų klyksmų kiemai pilni.
O Jūs vis šypsotės... Menkybė,
Žmonių kančias ir skausmą „gerdami“.

ir tai ne karas... ir ne veiksmo filmas,
o gal ir karas, tik jame nublanksta viskas:
ir Sibiras, ir koncentracijos stovyklos, ir Pasauliniai karai.
„Akis už akį, o dantis už dantį“,
jau Hamurabis pamirštas seniai.

Pasaulis gabalais Visatoje pabyra.
Iš praeities iškyla vaizdiniai:
marai, karai ir badas... o dar ligos
Štai ir Apokalipsė...
Jums, Pasaulio Pabaigos tarnai!...