Norai (tada, dabar)

Tada:

Vaikystėje svajojau dirbt saldainių parduotuvėj.
Negalvojau apie mažą pardavėjų atlyginimą.
Nepastebėjau, kad tiktai storos tetos dirba tenai.

Norėjau ir vyro, kiek pamenu.
Saldainių fabriko direktoriaus. Būtinai.

Už lango kasdavo sniegą žmogus, oranžine liemene.
Norėjau ir juo būti. Ryte.
Prisikrauti sniego pilnas kišenes ir kad nebartų ma.

Dar norėjau būti daktare. Gera.
Išlupdavau meškinui R. akį,
kad galėčiau įsiūti atgal.

Galiausiai norėjau būti aktore. Prieš veidrodį koridoriuj.
Kad darželio berniukai matytų mane,
kas vakarą vedančią „Labanakt vaikučiai“.


Dabar:

Per televizorių manęs nerodo,
kišenėje - aptirpęs šokoladas,
kiek pažįstu direktorių - visi stori.

Einu į parduotuvę. Sninga.
Negaliu pakęst žiemos. Galvoju.
Išsitraukiu vienkartinę nosinę. Šnypščiu.

Turbūt prasideda sloga.
Tokia didelė, tokia didelė esu.
Ūgis- 1, 70. Išaugau.