Mano gyvenimas
tavo delne,
kuris tiesiasi į kitų delnus
ir glosto kitų plaukus.
Jis viguriuoja tarp girnų,
užspęstų į voratinklinį kampą,
pralekia pro sukrypusią tvorą,
ant kurios suposi vaikas,
paskęsta šiltuose pataluose,
iškedentais iki pat debesų,
mirkteli ant žvaigždės krašto
ir palieka mus vienus
ieškoti jo tyruose....