Balti varteliai mudu skyrė
gelsvoki dar nuo katino šerių,
atsimenu - į skepetėlę
murkė... neurologas, mat,
škac.
Per tvorą peršoko, kamaroj slepias.
Nepasitikiu visokiais,
bažnytėlėj sakė – šarlatanas-
netikėk, - na, netikėjau.
Nudilo raukšlėti varteliai,
nei mur, nei miau
neišgirdau, o geras buvo katinas,
tas, iš Radausko – persų, lyg ir.
Šiąnakt nuo taburetės nesikėliau
(kaip be vartelių?),
tik, žiū, Manasis katiną
vis glosto glosto,
o tas net beee.