Balta

Kartais
          Atrodo, gyvenime nieko kito neveikei tik skaitei Tustumos Knygą skersai ir išilgai..
          Kreivai ir tiesiai...
          Iš vieno galo į kitą...
pamatai
          Iki tobulosios tuštumos, iki absoliutaus baltumo ir grynumo tau teks nušliaužti dar ne vieną gyvenimą.
          O juk kitą kart atgimęs visiškai pamiršti, kad tą kelią jau pradejai praėjusiame gyvenime...
          Taip ir atsiranda tas užburtas ratas, kuriame kaip žiurkenas sukiesi ir sukiesi, ir vel grįžti atgal..
          Déjà-vu..
          ir vel déjà-vu...
          Ir visados tik déjà-vu ir nieko naujo...
Tuštumą...
          Užuodi ją, valgai ir megaujiesi ja...
          Pasieki aukščiausia ekstazės viršukalnę...
          Argi gali buti kas tobulesnio už baltą?
          Ar yra kas tobulesnio už sniega?
          Už tobulus snaigės ornamentus...
          Už ledines tuštumos gitaros stygas?...
                 
Kur žirklės?!.. stygas reikia nukarpyti, nežinau dar, kodėl, bet reikia.. kažkas man sako, kad reikia.. Džergžt...džergžt..džergžt...džergžt..džergžt..džergžt.. Taip... jau visos šešios..
Ramu. Tušcia.
Tai juk ir yra išejimas iš Užburto rato...
Aš jį radau...
          Ramu. Gera. Matau baltą baltą širmą plėvesuojančią, nors vėjo nėra. Aš noriu ten..
          Aš skrendu..
          Aš TEN..