labai talentingas kūrinys
visapusiškai
nebusiu chirurgų
nas daiktas šis gyvas ir sveikas
kai knygutę leisi - įtrauk į rinkinį
teatleis man sanitarai už 5
Įdomus eiliukas apie mano mėgstamiausią istorinę heroję. Vien dėl to negaliu būti visiškai objektyvus - tad teatleidžia autorė ;).
Pavadinimas- labai didelių ambicijų. Kiek suprantu,aprašoma 1430 m. Žanos sudeginimas Ruane ir jos jausmai prieš jį. Pirmas posmas nuteikia labai optimistiškai - tiesiog super. Antras - truputuką silpniau, bet vistiek geriau.
Ogi toliau - deja deja. "savo būrio /ir teisės/ spręsti /savo likimą /teisės mūšyje /mirti ". taip mąstytų gerb.Autorė, jei ji vestų kariuomenę į pergales ten, kur vyrau gaudavo kaip maži vaikai į ragą. Žana nebuvo tokia. Jos klausė, ar ji verčiau rinktųsi vėliavą ar kardą - ir atsakymas buvo, kad vėliavą. Nemanau, kad jai labai patiko žudybės. Taip, ji būdavo žiauri (prostitutes kardu žudydavo),bet toks laikmetis buvo. "aš norėjau /tiktai pažaisti /jūsų žaidimus
aš norėjau /tiktai nugalėti " - tiesioginė parafrazė iš legendinio filmo su Milla Jovovič ("What are you doing, jeanne? - Playing"). Žana nežaidė. Ji buvo Dievo pasiuntinys, žmogus, kurį pasirinko asmeniškai Dievas. paskutinis posmas - ištisai iš to paties filmo.
Eilėraštyje matome ne šventąją (toli iki jos!), o tik mažą mergaitę, kuriai labai patiko spindintys šarvai ir kalavijas. Kažkodėl ta mergaitė nori teisės "spręsti savo likimą mūšyje", nors į tiesioginį mūšį ir kovą tikroji Jeanne d'Arc beveik neidavo. Tai, kad ši mergaitė - Žana, įsitikiname tik pabaigoje.
Suprantu, kad autorė turi teisę Žaną įsivaizduoti kaip patinka ir vaziduoti ja kuo patinka. Šis eiliukas - gana geras, psichologizuotas, nors vaizduoja tik Domremy kaimietukę, kuriai taip ilgu šarvų. Šventosios - nematome. Žiūrint iš religinio taško - Žana nenroėjo tų žaidimų. Ji rašė laiškus anglams, prašydama atsitraukti, ji įkvėpė viltį visai Prancūzijai, ji buvo kaip angelas, vedantis viltį praradusią Prancūziją į pergales.
Eilėraštyje dauig parafrazių iš filmo. Nesiryžtu teigti, ar tai gerai, ar blogai, nes čia tos parafrazės tinka ir skamba. Filmas - aišku, geras, pagirtina, kad autorė jį matė. Taip pat pagirtina, kad autorė turi savo požiūrį, domisi istorija (ugi istorija "est magistra Vitae"). Tiktai norėtųsi patarti - filmai filmais, bet perdaug užsicituoti - nereikia. Šįkart - dėkuidie - viskas pateisinama. Kito karto gali nebūti, citatos gali Jus, gerb.autore, tiesiog užmušti. O tai jau negerai.
Nežinau kiek reikėtų duoti jei galėčiau balsuoti. Autorė talentinga, gabus žmogus, sugebantis įsijausti į epochą - pliusas. Moralinis mano nesutikimas su inerpretacija - minusas. Jeigu moraliai duočiau 3,5 iš 5 - gal būtų pats tas?
P.S. Gerb.autore, nepykite dėl intepretacijų apie Žaną. Šiuo klausimu negaliu būti visiškai objektyvus. Tačiau istorinė poezija Jums sekasi.