ramybė ši netikra
ir tik netekties artumas daro ją tokią tylią
nes ruduo nepraeis
jis amžinas ir sunkus
ir jo mediniai bokštai
perdūrę dangų
išleidžia visą lietų
į kopas
nebelieka laiko
tik vėjas siūbuoja lapus
ir medžiai juda tylai į taktą.