Kad klysiu – tikėjau. Ne šiandien.
Kol solo šešėliai negriežia,
Kol gatvė dar neišsigando,
Žibintai tik saulę suliežia...
Tvorom kol vėsa nekicena,
Suglosčiusi minkštą kaliuką,
Kol murma dar pasaką seną
Svajingai ramus katiliukas...
Tik vakarui droviai nuraudus
Mintim šiurpuliukai tipena
Dygliuoti truputį. (gal skauda?)
Kad klysiu – žinau. Bet ne šiąnakt.