Sėdi vieniša prie šuns
Kuris ramus lyg koks čiabuvis
Birbena savo lūpą kanklėm
Nusižiovauja
Į gerklę šuns geriau nelįski
Jo seilės čiauduliu smirdi
Ir dantys atrodo nesimpatiškai
O ir liežuvis šlapias ištemptas lynas
Paslysi jei per jį eisi
Su ramentais paskui teks prie šuns gulėti
O kaip žinia šunys nemėgsta gipso
Gali ir urgzti pradėti
Ir loti
Sėdi vieniša prie šuns
Tai geriau vieniša ir sėdėki