Bermudų trikampy

Bermudų trikampy karaliai ir poetai           
taifūną šnekina. Ciklono akys merkiasi.     
Į sostą taikos, lieka vien tik taburetės
ir didelė Atlanto vandenyno perkasa.

Užbado pirštai dangų, vėjo tešlą minko.
Apžioja paukščio uodegą, išspjaus melodiją.
Maldom sukaltas lieptas groja gelmei Glinką.
Išsikrapštyk natas tu iš ausų – užnuodijo.

Bedugnėje, prie penkto šonkaulio, sustoja
diena išaugusi. Garuoja guolis niekieno.
Iškirto eketę tvoroj baltos mirties kanoja.
Pro adatos skylutę nepraskrido sniegena.

Taisyklės dar neparašytos suka rylą
ir pagal eilę neeilinę skęsta aimanos.
Čia trikampis kitoks – Pitagoras nutyla.
Kalbėk – kai denį laižė žiurkės, nesibaiminai.

Paskiepijo viltis ne čia, ir ne pusiaują.
Tu atropok lašu pro sausgysles į stuburą.
Ir krinta pažinimo vaisiai tau į saujas.
Įmitusi trauka į išnykimą suburia.