Kam?
Grįžti atgal, jei ten tik naktis
Ir plaka širdis vieniša...
Kam?
Gelbėt viltis, jei trokštu Mirties,
Jei mano svajonė - tyla...
Kaip?
Pradingti tamsoj, nugrimzt tuštumoj
Ir viską paversti migla....
Kaip?
Išplėšti mintis, žudyti jausmus,
Ir jausti tik Mirtį šalia...
Jėgų neturiu
Ir miršta širdis:
Alsuoja vos vos taip silpnai...
Gyvybę atimk,
Suliek su tamsa
Ir leisk man klajot vienišai...
Mirtie, paskubėk,
Žinau, ką renkuos
Ir kelio atgal nebėra...
Pasruvo krauju,
Išblyškus naktis, pravirko dangus: " - Lik sveika..."
O kuo skiriasi realistai nuo idealistu? Visi jauchiam. Galbut ash ne taip ishsireishkiau. Esme tame, kad mano manymu, daug problemu sukelia per stiprus reagavimas i tai, ka jauti.Regis, tai vadinama sentimentais. O slepimas ir marinimas manes tikrai nezhavi. Daug kas taip daro, bet man nepriimtina. Ash visada esu labai atviras zhmogus, realiame gyvenime taip pat. Netgi sakychiau, kad kartais pati del to nukenchiu. Emocishkai taj manes nepaveikia, tik veidmainiavimas niekad nera malonus (ish kai kuriu zhmoniu puses).
Hmm...Gaila, kad nera skyrelio, ku butu galima palikti atsiliepimus bendrai...ne bootinai apie vieno autoriaus kurini. Tiesiog ash to nesuprantu...Gal todel, kad pachios boosena dabar visai kitokia. Taciau kartais, ypach kai ilgiau paskaitai tokiu kurineliu, atrodo, kad moosu Lietuvelej vien pesimistai gyvena..Kokios niurios mintys, kokios nihilistines...Pats koorinukas menishkas, idomus, tachiau jo autorei linkiu optimizmo, nes ir romantika nera vien sentimentai. Tai tiek :)