Pasitikėki, mylimas.
Už dienų tvoros -
tikras vėjas,
o mintys -
švari upė,
sruvenanti link tavęs.
Pasitikėki mylimas.
Tarp mūsų
tik oro masė
ir atodūsis vakare.
- - - - - - - - - - - -
Išėję visi nekviesti
rudens įsibrovėliai,
nešantys darganą,
kada šneka gitara
bliuzo nata.
Pasitikėki, mylimas,
kai aš taip arti...
Aš džiaugsmo ašara,
nuslystanti Tau
per raukšles...