Ruduo be sprando

Stogas prakiuręs trobos,
Einu kur šilčiau - į verandą.
Tirtėdamos lūpos kartos:
"Kad ruduo nusisuktų sau sprandą".

Lavonais lapų nuklotas,
Tolumoj, blankus lyg miražas,
Mūšio laukas - tai ariamas plotas,
Rausvai lyg krauju nusidažęs.

O vėjas skėtį pavogęs,
Stogais bažnyčių nubėga,
Išdalina nemokamas slogas
Ir išnyksta be kvapo, be pėdų.

Įkyrėjo lietus iki kaulo,
Įkyrėjo viskas už lango,
Bet batai ne batai be aulo,
O ruduo ne ruduo juk be sprando.