Nuskinti Babilono sodai

Nuskynė smėlio audros Babilono sodus,                 
o restauruoti laiką nieks neskatina.                         
Eufrato inkstuose jau sėda kurčias žodis.
Ant drėbto stogo dega vary katinas.

Ir sentimentai ant akmens malda sudygo.
Iš minareto balsas slėnį drebina.
Nusikelia mintis į dar senesnę lygą,
nors ausyse smuikuoja upę Skriabinas.

Semiramidės juodos Chiloj kaukėm vaikšto.
Tik du angliukai žybsi, varto baltymus.
Praleisk praeit smėliu šešėlį vergo baikštų,
praplaukt aky Roksanos grožį valtimis.

Pas Aleksandrą Didįjį rujoja maras.
Į bokštą Babelio pateko agentas.
Net proto bokštai griūna. Pasakyk, kas daros?
Kodėl tiek kartų Babilonas žagintas? 

Jau prakaitas krantan išbris, nustums Eufratą
pro užpustytus sodus, pro Adomo obuolius.
Gerklėj užstrigs smiltis, vadinasi,  supratom,
kad lipdė juos neamžinus, netobulus.


2003 m. spalis Chila, Irakas. B