Draugui...[vienas iš mano įprastai dedikuotųjų...]

Jaunas poetas, satyrų meistras ir
amžinas romantikas iš priemiesčio,
žmogus, apakinantis mūzas,
o kurtinzanes vadinąs "tyrais draugais"
pareiškė karą taikai-
aštriu žodžiu, taiklia mintim
ir drebančia kūrybine ranka
kerštauti nusiteikęs laumžirgiams,
mat šie poezijos netenkiną, numenkiną
ir pasilieką laisvi
jų į kūrybos rėmus neįsprausi...

Ir moteris, iš Singapūro,
nebijanti mirties, bet vis nutylanti,
kaskart vos paminėjus poeziją ir prozą,
namais vadinanti laukus,
o girios  siaubą-pasiklydusi erdvėj
tarp "būti" ir "nebūti",
tik atskirai nuo Hamleto.
Žiogai plaukuose ir valingai
praplėstos lūpos-
dar vakar ji buvo viena iš mūzų kurtizanių,
o šiandien, tik moteris už pinigus-
brangiai įkainota, bet atsiduodanti
už šypseną;
graži, bet per ilgais plaukais
ir kojom kiek trumpokom-
pašalinta iš moterų bet per prasta,
kas būtų vyras-
nevisad, bučinys vaistai,
nevisad gydo...




                    Indrei