jei tu pabūtum akmeniu
galėčiau pasiverst į paukštį
ir ant tavęs nutūpt
aš sklęsčiau tartum lapas
žemyn nuo juodmarškių Karpatų
žvaigždėm užsėtais uogienojais
prilipčiau prie dangaus
ir taurę gelsvo kalvadoso
apženyčiau su vyno grafinu
--
ištrinčiau laiko juostas -
sukeisčiau jas su laumių
ir ant rudens pavasarį nupieščiau
o žiemą - atiduočiau į vaikų namus
dar šitiek visko padaryčiau
bet aš menkiausio negaliu
tavęs paversti akmeniu
tavęs paversti akmeniu