kalėjimas

Ji žiūrėjo pro langą. Palatos kaimynė mezgė ketvirtą porą kojinių. Tokios didelės raudonos. Juokingos. Aišku, kad sau. Kažin, jei ji žinotų, kad kraujavimas dėl išplitusio storosios žarnos vėžio, galbūt liautųsi tai dariusi?

203 palatos durys visada praviros. Akies kampeliu matau moterį be kojos. Girdėjau cukrinis diabetas. Mačiau ją pirmą dieną. Ji sėdėjo ant lovos krašto ir žiūrėjo pro langą. Langas buvo aukštai. Manau ji matė tik liepos viršūnę. Juk negalėjo atsistoti, ką tik po operacijos. Bet žydrynė buvo patrauklesnė nei raudoni siūlai.

Po poros dienų ėjau pro šalį. 200... 201... 203. Nupjovė antrą koją...
Pamačiusi mano žvilgsnį ji bandė šypsotis. Kas belieka. Kai gyvenimas tampa kalėjimu, kurio sargas - baimė.