kas tos baltos dėmės tavo
piešiniuose
liko vienas senas po žaliuojančiu
medžiu
žiūri pasirėmęs
kas ta
muzika tavo galvoj
nesibaigianti simfonija
neišbaigti balsai
tulpių potėpiai
atsibundi o rankose
tik smėlis
trupantys delnai
kas tie nesuskaičiuoti
žodžiai
kai dulkėse paskęst baigi
kas tos baltos dėmės
tavo piešiniuose --
tuštumos vanduo