voratinkliais apsipina...

... voratinkliais
apsipina ruduo
ir, naktį
nemiga iškloję,
ateiname kartu –
ar paskirai - - -

per ryto rūką
brendančia diena
atgal –
į vasarą
įkelt mėginam koją,

artėjame –
prie medžių
prisiglaudžiam
atvirai,

kai pirmos šalnos
veja netikrumą –

tirpsta falšas - - -

ir bundanti romantika
jausmais–mintim
keliauja

jau nedalomai –

kaip don‘kichotai
- - - po la‘mančas...