Javainis

Javinukas tau ant kaklo
Tu dar miegi
Bet nosis jau bunda ir kraiposi

apsiverti ant šono
O jis nuslysta į patalą

Papėdėj tavųjų kalnų ganosi manasis Javainis

Tu vėl vertiesi ir traiškai
Jį mažą ir saldų

mažą ir saldų sugurini

Kai vėl atsiverti aukštielninka
Mano rankos imasi valymo

Atsibundi ir sakai –
Koks tu šiurkštus