Per Ilga Baladė apie Vienišą Vakarą

I

Kai negali užmigt,
Galima dėlioti knygas ir CD
Pagal autorius, abėcėlės tvarka.
Arba stebėti gražų vyrą,
Rūkantį balkone.

Tokį vakarą klausaus The Doors,
Kokį pusšimtį kartų The End.

Nukabinu vestuvinį močiutės portretą
Koridoriuj:
Visada bijojau tavo žvilgsnio.
(Nepyk, ryte vėl pakabinsiu.)

Tuščiame kieme, apsuptame penkiaaukščių,
Sugirgžda sūpynės:
Toks garsas iš senų siaubo filmų.

Aaa, ten mano jaunutė kaimynė ant studento kelių.
(Jo ranka po jos megztuku.
Spėju, ji be liemenėlės)
Glamonėjasi.

II

Šiąnakt mėnulis žemai pakibęs
Toks didelis ir apvalus
Lyg naujametis žaislas,
Kurio atspindys iškreipdavo veidus.
Juokingai.
Pamenu, kaip sudužo.
Prieš septynis metus.

Galvoju apie rūką autostradoje:
Tirštos pradilusios marlės.
Pralėkdami automobiliu tunelį išskaptuotumėm.
Garsiai klausytumėmės radijo.

Vaiduokliai trauktųsi iš kelio,
Kaip liokajai pagarbiai nusilenkdami.

Pagarsinu muziką,
Einu kepti blynų virtuvėn.
Tokių apskritų kaip saulės.
Patekės. Ryte. Tikiu.