Tu laisvas, tarsi vėjas laukuose,
Paglostantis kas rytą žolę.
Tu laisvas, tarsi paukštis danguje,
Nebijantis vis pasiklysti toly.
Tavęs nesulaikys švelni ranka,
Ir nesuspaus kaip žemės akmenėlį.
Tu atvaizdas išnykstantis staiga,
Tu pasaka nesukurta senolių.
Supiesi tu ant keteros bangų
Ir nebijai išnykt už horizonto.
Tu laisvas tarsi vėjas laukuose,
Tu vieniša žvaigždė tamsiojoj naktyje.