Atidariau dviviečių karstų dirbtuves. Užeikite po tris!
Baigiasi šventė. Po to prasideda laiptai žemyn, bet ir jie baigiasi. Totalinė pabaiga.
Tarp mūsų moterų kalbant: geriau gera pradžia, bet geras galas dar geriau!
Ar galima sustorėti nuo riebaus keikimosi?
Vakar atėjo vasara. Šiandien Senelis šaltis. Rytoj nežadinkite.
Neimkit manęs ir neskaitykit prastais žodžiais
Išsiskalbiau sąžinę. Padžioviau. Kažkas nudžiovė.
Nemėtyk akmenų į kaimyno daržą – gali pataikyti į kaimynę. Geriau kaimyną numesk ant akmens.
Ją vedžiau iš meilės. Ji mane iš proto.
Aš dukart atidėjau savo mirtį.
Sako, kad broliai Grimai niekada nenaudojo grimo.
Kai balsavau – praradau balsą. Kai mane išrinko – atgavau. Tapau lietuvių liaudies lakštingala.
Aš buvau jauniausias vaikas šeimoje. Daugiau vaikų tėvai nenorėjo turėti.
Aš tapau dideliu dailininku, nes tapiau didelius paveikslus.
Tol grojau ant nervų, kol šie nutrūko.
Nusipirkau dvi valgių knygas. Vieną jau suvalgiau.
Į kapines manęs neįleido – buvau nesusimokėjęs už gyvenimą.
Darbas – ne vilkas. Raudonkepuraite nepašersi.
Į troleibusą įlipo saulės zuikučiai. Kontrolierius gavo saulės smūgį.
Nepūsk arabų į Pabradę.
Nespėjau nusidėti, nespėjau susidėti – skubu atgailauti.
Niutonas apmėtė mane obuoliais. Pasirodo, ir aš turiu traukos jėgą. O, ką jūs, mergos, sakėt?
Tekėjo srutų upelis. Neiškenčiau. Atsinešiau muilo ir nuprausiau. Dabar prie manęs artėja įtartini tipai su „Ariel“ rankose.
Kulverstukui meilė iš pirmo žvilgsnio nepasisekė, bet jis nenuleido rankų.
Miegojau pievoje. Atėjo Vaivorykštė ir mane išplakė. Paskui pasikeitėme vietomis.
Nespėjau nusidėti, bet spėjau turtus susidėti.
Esu Karalius Saulė. Užsimerk, kai kalbi su manimi.
Aš neieškau kitos savo smegenų pusės. Esu maksimalistas. Noriu visko ir daug.
Cezaris peržengė Rubikoną. Atėjo melioratoriai ir visus išvaikė.
Iš pradžių buvo žodis. Iš žodžių atsirado pabaiga. Esu be žodžių.