Apvyniotas

As savo angelo sargo si lietinga ramu ryta paprasiau, kad priziuretu tavo miega, jis parskrido, as nutebau - taip greit taves nelaukiau, jis atsake - angelai angelu nesaugo...  
                                              STANO

  Tu - baltas ir šviesus, aš, aš - tamsi šilta... (vert. aut.)
                                                            ZEMFIRA



ir pievoje išsiskleidžia paklodės
šešėliai klostėse susipina
nes noriu išdžiovinti
visą tą baltumą
kaip tavo obuoliai akių
nes vis žiūri į viršų
skaičiuoji minutes iš sienų
kaip raibas paukštis
mėgstamas vaikų
nemėgsta jis savų

vis peržiūri ar žydi išsiskleidę
ar spalvos tokios pat
kai palikai
viršuj
kai laistai
nukrenta ir ant galvų praeivių
ir niekad skėčio nerandu
neieškau  praeinu
ir net gėlių neauginu
ir nežiūriu į viršų
neturiu stabų ir laiko
o danguje man Jėzus Kristus
vieną kraštą laiko
kad baltumos užmerktų
man akis
taip ryškiai

raukšlių nebepaliktų traiškanoti
naujausiomis nuodėmėmis

nebepaliktų į akis lašų
kai išlendu iš jų
             
              gerai kad
                  nors turėsi kur gėles padėti