Nemėgstu ryto

Kodėl aš taip nemėgstu ryto?   
Jis visada užklumpa, kai miegu.     
Pabelstų, einam pasakytų
ir parsivestų švintant iš draugų.

Kodėl seniai nelaukiu ryto?
Todėl, kad sveikinasi su gaidžiu.
Už lango kavą padarytų,
kol su snieguolėmis kates žaidžiu.

Kodėl atsivelka į mano guolį,
ne toj erdvėj, ne ten, ne tuo laiku?
Kai skęsta Mieganti gražuolė,
o aš brendu į ją su nykštuku.

Užeina neparašęs rašto.
Be jokio kyšio, be jokios eilės.
Į lovą gula, ne ant krašto.
Popiet kitiems ims girtis, netylės.

Todėl grįžtu dažnai iš ryto
šventais takais, ne rytmečio keliu.
Reikės klausykloj pasakyti -
aš naktį stačias, o dienom guliu