Kapelių kalnas

Ritasi nuo kalno krykštaujantis juokas - įsispaudęs į pipiro pėdeles. Kojos renką rasą, kelnės žliumbia, batai liūne liūdi. Pasikaso nagučius dilgėlės į mano kojas, įsmeigia nagus šalpusnys.
    Joja keturmetis ant pečių, šildos kojas - išsigandusias švelnios rasos dantukų antspaudų - įsispraudęs erčioje tarp pirštų man. Čiauška lūpos, nekantruolės,
bėga žodžiai sprintu į manas ausis:
- Atsineškim dalgį, nupjaukim žolę!
- Jos tokia galybė :)
Pasileidžiam ristele nuo kapelių kalno (vėl pabėgo kepurėlė :)).