Prisiminimų kilimais.

Žalių, pilkų kvadratų laukas,
įsiūtos karvių dėmės tolumoj.
Miškų ragaišiai geltonkasiai,
susvilęs saulės lopas vidury.
Plonytis garbanotas žaibo siūlas
ir sutrupėjusių dygsnių galai...
Dvi kreivos nuogo plento juostos
vežimo rato, musės juokas
oranžinio valytojo dešinėj.

Ižu nudailinusi kraštą
ir suvyniojus obeliksan,
pušų sakais apibarstytą,
rojalio klavišu
tavo kairėn kišenėn jį įsiūsiu!
Ant melancholijos šakos pakoręs
lapkritį,
susukęs meilės kilimu
cigarą,
žingsniuosi mūsų natiurmorto
pakraščiu...


myliu.