Kai juoda neviltis visiškai numarina,
Susikurki pasaulį, kaip pasaką sau,
Kur atlaidūs dievai geria vasaros vyną,
Kur ne vienas tavęs su džiaugsmu išklausau.
Sugalvok savo pabaigai nuostabią pradžią
Ir, įvilkęs į skraistę kvailiausių melų,
Pirma pats patikėk. O kiti?
Teprasmenga jie skradžiai, -
Tarp pasaulio saldaus atskirų gabalų!