...

Be garso į grindinį tekši lašai.
It mimas staiposi apgirtęs gatvės muzikantas...
O tu nekaltas, kad gyvenimo mažai,
Kad tau tik dvidešimt - nekaltas.

Šypsaisi nuolat, verkti negali;
Užgesęs tavo žvilgsnis, užslopintas žingsnių aidas,
Delnai pavargę, tarsi marmuras šalti,
Klūpai ant grindinio kaip iš akmens iškaltas.

Kris moneta į ištiestas rankas,
Užviręs kraujas lyg į vatą susigers į širdį.
Tau dvidešimt, o tu jau elgeta. Tai kas,
Kad staugi viduje iš gėdos? Nieks tavęs negirdi.