p a b a i g a (gegutei sušukus sudie)

Kai tyliai surieda
senolio žodžiai į ausį
nupynę švelnumą
nuvalo skausmą.
Skamba garsai tarp
saulės zuikučių
tarsi pamišę  šoka...
sukasi paukštis
ant girgždančių vyrių
jis šokti nemoka...

Tyli senasis,  dūmoja
pageltusiais pirštais  kažką glosto...
barzdą pešioja,
trapiam vaiskume
tyla lyg jo skraistė,
pečius nukloja
o bedantėj burnoj
susisukusi lizdą
vienatvė

sako senolis:
sudie, sudie šilojai!

-ot matai kaip jie sulapoję,
syvus suvarvinę, rudens išgyvenimui vysta...

sudie, mana troba!
-gryčios kampai, paukščio sparnais
susilenkę, dėkodami blausias rytojui.

sudie man pypkela!
-garuodama dūmą,
riešutiniame medyje meliodija sukas -
taip vilioja...

sudie, o pasauli...
-dusliai sudunda
nuvargusiam kūne - sudilus širdis
ir tyliai sustoja....