Atiduosiu tau mūsų pavėsį

Nesėdėsim kartu mes ant sofos
Ir tau žodžių saldžių nešnekėsiu,
Nelaikysiu tavęs aš už rankos
Ir išvis gal daugiau nebeliesiu.

Ir širdis bus atšalus jau mano,
Veidas pilkas, blyškus, akmeninis.
O karšta žarija kur ruseno,
Kažkur dings iš manosios krutinės.

Gal nedaug mes kartu užgyvenom
-Padalinsiu centus iš skardinės
Ir grąžinsiu gėles, kurios augo
Ant palangės mano kaimynės.

Nebebūsi daugiau mano draugė,
Ir per naktį tuščiai neklabėsim
O prie seno topolio, parke,
Atiduosiu tau visą pavėsį.