Pavargę akys vėl keistai tik man vienam šypsosis;
Sudžiuvę lūpos neatlips
- manęs Tu nebučiuosi...
Pradingus meilė nebegrįš taip kaip pernykštis sniegas,
O aš ateisiu susitikt
tik ten nelauks jau niekas...
Paskendę gatvės migloje, jų neapšvies žibintai
Ir klaidžiosiu ten vienas aš,
mūsų takais pramintais.
Ir neskambės liūdna daina tik tamsioj bromoj aidas,
O man vis viena jau dabar
kada mane palaidos...
Kažkur mintyse nuskambės nykus žodelis “myliu”
Tik lūpos tart jo nenorės,
nes meile nusivyliau...