naktyje pasiklydo
dvi sielos
tavo ir mano
mėnesienoj
per mišką žengia
mūsų šešėliai
žvaigždės ne tik
danguje
žolėje
kraujažolėmis
šviečia
o miško dvasios
mums iš po
kojų kalbasi
(ir su kiekvienu
kilometro
stulpeliu
tu nuo manęs
tolsti
aš prie tavęs
artėju)
pirmiesiems gaidžiams
užgiedojus
lyg senos smuklės
vaiduokliai
išnyksime
kad kitą naktį
vėl
miške
pasiklystume