Nebegersiu daugiau
to bepročio lietaus
taip svaiginančio
tarsi midum,
o liūtim apsirėdžius
jau tavęs nelytėsiu
tik už lango vėl
žaisiu likimą.
Įsisupus giliai
to vakario sparnuos
vėl paklysiu migloj
neišgirdus tavęs.
Vėl svaiginsiuos lietum
tarsi liepos midum
taip beviltiškai
kantriai laiminga.