Priėjau aš kryžkelę

Priėjau aš savo pilką kryžkelę,           
pasukau į trečio brolio taką.             
Žmonės kuždasi: -Jau Juzę iškelia!
O draugų draugai riebiau pasako.

Pabalnoju dulkes žilo vieškelio,
o draugų draugai balnoja žirgus.
Nevienodai savo aukso ieškome
ir savaip jis pelenuose mirga.

Liepas skynėme ir nesipykome.
Juzė aš? Ar Amžinasis žydas?
Patekau Šakiuos į Mozės dykumą,
o draugų draugai seime pražydo.

Išalkau. Aš pilvo gamos verčiamas
uostinėju tėviškę, kaip žolę.
Išvystu ant vištos kojos karčiamą
ir Pelenę, mojančią iš  tolo.

Karčiamos princesės suokia pasakas.
Katinas be batų siūlo sostą.
Mintyse kalu virš durų pasagą,
o kaimynas kala man į skruostą.

Gulbės pieno paprašiau aš priešpiečiams.
Gulbinas nuo durų ir paklausė:
- Gersi vienas ar atnešt ir viešpačiui?
Tau į taurę ar iškart į ausį?

Tiek ėjau, jau laikas sukt į muitinę.
Suieškos ten broliai mano protą.
- Sveikas, Juze! Šito pernai kuitėme.
Pats ieškok! Ar mes labai kuproti?

Plaukia debesys, o aš per Nemuną.
Išsiskalbsiu marškinius ant sienos.
Tyras kilsiu į ataką lemiamą.
Už visus! O už mane - aš vienas.