ats: panašiai, ypač turint omeny , kad yra parašęs labiau dėmesio vertų kūrinių, nei ta išaukštintoji Drobulė. Galų gale, jei jis įtrauktas į moksleivių mokymosi programas ir pripažintas klasiku, juk dar nereiškia, kad jo kūryba turi visiems patikti. Tai va taip vat.
o man tie morisono pastebėti šuoliai kaip tik nepatinka, gal jie ir škėmiški, nes šiam autoriui taip pat simpatijos nejaučiu. Primena tai man egoistinę tinginių "kūrybą", kurioje remiamasi vien tik savimi, net savo pasąmonės srautais, o jie beveik niekad nieko nesako skaitytojui. Pati savaime tokia kūryba nėra bloga, jei tik būtų laikoma stalčiuje, o ne publikuojama. Jei kūrybos tikslas yra (o aš būtent taip ir manau) perteikti kaži kokią konkrečią (ar nebūtinai) mintį, idėją, impresiją ir tt, tai neturėtų ji būt užslėpta po griozdiškom išraiškos priemonėm, kurios skaitytojui apsunkina kelią iki tikslo- minties, kurią norėjo perduot autorius. Tuomet kūrinys (šiuo atveju eilius) suprantamas kaip kam patinka (t.y. ypatingai subjektyviai) ir daugeliui skaitytojų jis, aišku, patinka, nes yra jo paties laisvai interpretuotas ,taigi, beveik ir sukurtas. Drįstu teigti,kad tai vienas iš lengviausių kelių įtikti skaitytojui.
P.S. tenepyksta autorius, tai taikoma ne vien tik jam ar jo kūrybai, bet daugeliui, taip rašančių (tame tarpe ir paminėtajam Škėmai)
nelengvai pradėtas, klausimu baigtas, vis tik nenorėč lengvai kilpoj ar meilėj pražūt... lieka butelis. Bet atrodo ir taip su juo dažnai. :)
o kompasas kaktoj - čion geras =)
patiko skaityt, Škėmos "Baltos drobulės" epizodą prisiminiau, ir pats eilius kažikodėl škėmiškas atrodo, gal šuoliai- todėl,- nuo butelio prie kilpos, iš vieno kambario į kitą...