smėlynuose aptikau
riešutinių pirštų pėdsaką
ir delnų
gyslotų pėdų
net rainelių - riešutmedžio kvapu
viliojo, viliojo
žingsniais
it neišsiritusio balandžio
tapu tapu
drėgnų krantų papėdėm
plazdenu
vandenimis
smaugte užsmaugia
kvepiančios, vilnijančios
pražilusių kraitelių bangos
ilgesiais šneka
pargrįžta
riešutiniu sviestu
nutepliotos
vaikiškos pajūrinės lėlės
žiogams dainavusios
išbrendu
ir dar kadaise
išbučiuotas veidas
ir plaukų
delnų
gyslotų pėdų
net rainelių - riešutmedžio kvapu
vilioja, myluoja
- - -
riešutais suaugę
du medžiai kalbasi