Tik aš kitaip

Kregždutės vėl galanda žirklėm lietų.
Pasiutpolkę uodai be klumpių šoka.
Parduotos katinams ant stogo vietos.
Tik aš be vietos žemėj kaip pirmokas.

Čiobreliai lietsargiais virš pievos skrodžia
Po voro siūlais pasikorė pienės.
Net žvirbliui vyšnioj nepritrūko žodžių.
Tik aš be paskutinės vakarienės.

Gandralizdis ant stogo dangų gaudo,
nors varlės baloj vandenyną semia.
Žieves berželis segas, jam neskauda.
Tik aš skaudėti atėjau į žemę.

Vaivorykštė į vasarojų rangos.
Saulėgrąžoms apsuko protą saulė.
Upelį paskandino karklų bangos.
Tik aš skandinsiu ašaroj pasaulį.

Atokaitoj apkvaista sargio blusos.
Gaidys užmiršta net kaimyno kiemą.
Užspringo laumžirgiai – tvora sukluso.
Tik aš per vasarą iriuos į žiemą.

Apspangusi griežlė padžiovė rylą.
Vėjelis žiedlapius atidavė į rojų.
Visi taip stiebiasi, į lietų kyla.
Tik aš kas vasarą žemyn maknoju.